Šilumos izoliacija – ar visada verta ir galima apšiltinti pastatą?

Siekdami sumažinti namo šildymo išlaidas, bei pagerinti gyvenimo komfortą, vis dažniau žmonės renkasi šilumos izoliaciją. Taigi, kyla klausimas, ar visada verta ir ar kiekvieną pastatą galima efektyviai apšiltinti?

Pastato šilumos izoliacija – kas tai ir ką ji reiškia?

Šilumos izoliacija tai pastato ar konkrečių jo dalių (pvz., stogo, sienų, langų ar vamzdžių) papildomo šildymo procesas. Sudaromas barjeras, neleidžiantis visų pirma prarasti vidaus šilumos šaltomis dienomis, bet ir stabdantis šilumą besiskverbiančią į namo vidų vasaros metu. Tai tarsi skėtis nuo saulės ir pūkinė striukė viename. Šilumos izoliacijos kokybę lemia du parametrai: šiluminė varža (R) ir šilumos perdavimas (U). Gerai izoliuotas pastatas yra tada, kai jo šiluminė varža didelė, o šilumos perdavimas mažas.

Kaip vyksta pastato izoliavimas?

Šilumos izoliacijai naudojamos įvairios medžiagos ir metodai. Populiariausios medžiagos tai: polistireninis putplastis, mineralinė vata ir akmens vata, o taip pat poliuretano putos (PUR). Tačiau dažniausiai vartojama technologija yra izoliacinių medžiagų tvirtinimas prie išorinių pastato sienų.
Beje, verta žinoti, kad visų pirma, namų su dvisluoksnėmis sienomis atveju, oro tarpą tarp vieno ir kito sluoksnio reikia užpildyti izoliatoriumi. Tuo tarpu, istorinių pastatų, kurių išorinis sluoksnis yra pernelyg vertingas, kad jį būtų galima modifikuoti, viduje, tvirtinami yra termoizoliatoriai. Standartinėse statybose tokio sprendimo vengiama, nes – pirma – jis užima vertingą naudojamą plotą, o antra – yra sudėtinga jį įgyvendinti.

Namo šilumos izoliacija – kada įmanoma?

Visuotinai pripažįstama, kad šilumos izoliaciją galima taikyti kiekvienam pastatui. Nepriklausomai nuo to, kada, iš kokių medžiagų, bei kokioje technologijoje jis buvo pastatytas. Be abejo, kai kurių namų šiltinimas yra paprastesnis ir pigesnis, o kiti reikalauja daugiau lėšų ir įdėto darbo.

Pakanka, kad bus bloga tinko būklė, o darbų vykdymo kaina – išplėčiant juos tinko pakeitimu – gali padidėti net 20%. Problemos iškyla taip pat su dvisluoksnėmis pastatų sienomis. Jei tarpas tarp jų nėra ventiliuojamas, išorinis šilumos izoliavimas gali sienos viduje sukelti drėgmės kaupimąsi. Tačiau, jeigu tame tarpe vyksta per didelis ventiliavimas, sienų šiltinimas nebus toks efektyvus, kaip tikisi investuotojas. O ką daryti su senais pastatais, kurie jau anksčiau buvo apšiltinti, bet šiuo metu nepasižymi tokiu šiluminiu efektyvumu, kokio tikisi savininkas? Tokiu atveju galima seną šildymo izoliaciją padengti nauja. Žinoma, su sąlyga, kad techniniu atžvilgiu yra tai įmanoma. Šis sprendimas gali sutaupyti daug laiko ir pinigų, tačiau tam reikia daugiau įgūdžių. Labai svarbu išlaikyti teisingą tvirtinimo metodą – su klijų sluoksniu ir papildomu mechaniniu sujungimu.

Šilumos izoliacija – sienų ir stogo sluoksninės plokštės.

Moderniose statybose vis dažniau naudojamos inovacinės medžiagos, pavyzdžiui, daugiasluoksnės plokštės. Jų konstrukcija ganėtinai paprasta, bet labai funkcionali. Jos yra ne tik konstrukcijos elementas, bet taip pat veikia kaip šiluminis, o net ir akustinis izoliatorius. Dauguma prieinamų sluoksninių plokščių savo sudėtyje visų pirma turi mineralinės vatos šerdį ir PIR putplastį. Tačiau jau yra prieinamos ir inovacinės medžiagos, pvz., hibridinės QuadCore® šerdys, kurias galite surasti Kingspan įmonės kataloge. Jos pasižymi mažiausiu šilumos laidumu rinkoje: 0,018 W/m2. Palyginimui, naudojant mineralinę vatą pasiekiama vertė: 0,0400 W/m2.